Semana Santa - Velykų tradicijos Ispanijoje
Ispanijoje daugiau nei 70% gyventojų yra katalikai, tad Pascua (Velykos) yra labiausiai švenčiama šventė Ispanijoje. Beveik kiekvienas Ispanas kažkokiu būdu dalyvauja iškilmėse.
Semana Santa (šventa savaitė) yra didžiausia religinė šventė Ispanijoje ir išsiskiria savo epinėmis brolijų procesijomis bei kiekvieno regiono unikaliomis, amžių senumo tradicijomis. Ji prasideda Domingo de Ramos (Verbų sekmadienį) ir baigiasi Lunes de Pascua (Antrą Velykų dieną).
Semana Santa Ispanijoje siekia mažiausiai 16-tą amžių, kuomet bažnyčia norėjo pristatyti visuomenei Kristaus kančią tokiu būdu, kad kiekvienas žmogus galėtų suprasti. Tad nusprendė, kad gatvių procesijos pats tinkamiausias tam būdas. Tačiau pirmosios procesijos vyko dar anksčiau. Viena iš seniausių Semana Santa Ispanijoje minima 1240 metais.
Beveik visoje šalyje šventimas prasideda Domingo de Ramos rytą. Šią dieną žmonės eina į bažnyčią paminėti dienos, kai Jėzus įžengė į Jeruzalę, o žmonės jam po kojomis tiesė palmių lapus. Dažniausiai vaikinai nešasi paprastą palmės ar alyvuogės šaką, kurią pašventins el sacerdote (kunigas), o merginos išpuoštą kaspinais ir saldumynais.
Gatvių Procesiones (procesijos) įprastai prasideda Verbų sekmadienį ir vyksta kiekvieną Semana Santa naktį. Dideliuose miestuose procesijos būna didžiulės ir tęsiasi kilometrais.
Dalyviai neša pasos, didžiulius nešiojamus pjedestalus su žmogaus dydžio religinėmis Marijos ar Jėzaus skulptūromis, išpuoštomis gėlėmis, žvakėmis, auksu, sidabru ir brangiais audiniais. Daugelis pasos šimtus metų priklauso ir yra saugomos cofradías (brolijų).
Semana Santa procesijos dalyviai dėvi tradicinį capirote – aukštą kūgio formos gaubtą, kuris dengia jų veidus ir diržu apjuostus rūbus.
Capirotes buvo skirtos žmonėms, kurie atlieka atgailą: dėvėdami galvos apdangalą, kad būtų neatpažinti kaip nusidėjėliai, jie eidavo per miestą ir atgailaudavo už savo nuodėmes.
Nors capirote turi didelį panašumą, bet iš tiesų neturi jokių sąsajų su Ku Kluks klanu.
Moterys dėvi mantilla – juodą, nėriniuotą vėliumą.
Vyrai, kurie ant savo kaklo ir pečių neša pasos vadinami costaleros, užsideda specialias paminkštintas skaras el costal, kurios krenta ant kaklo ir pečių. Kadangi pasos yra sunku ir sudėtinga nešti, los costaleros tinkamą ritmą ir greitį treniruojasi mėnesių mėnesius. Žmonės procesijos metu dainuoja specialias Velykų dainas las saetas.
On el Jueves Santo (Didįjį Ketvirtadienį) visi bažnyčių varpai yra pririšami ir neskamba iki el Domingo de Resurrección (Velykų sekmadienio). Velykų sekmadienį švenčiamas Jėzaus Kristaus prisikėlimas. Paskutinę šios savaitės dieną yra populiarūs Lunes de Pascua piknikai, nes dauguma šeimų nusprendžia praleisti dieną gamtoje.
Felices Pascuas!